🌼 Melisa (Melissa officinalis)
🟩 Įžanga
Melisa (lot. Melissa officinalis) – tai daugiametis, maloniai citrina kvepiantis augalas iš notrelinių (Lamiaceae) šeimos. Ji nuo seno vertinama ne tik dėl savo švelnaus, gaivinančio kvapo, bet ir dėl įvairiapusių gydomųjų savybių. Melisa dažnai naudojama tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje – ji žinoma kaip puikus raminantis, virškinimą gerinantis bei imunitetą stiprinantis augalas.
🌿 Botaninės savybės
Melisa užauga iki 30–90 cm aukščio, turi stačius, keturbriaunius, šakotus stiebus. Lapai žali, kiaušiniški arba širdiški, dantytais kraštais, švelniai plaukuoti, išsidėstę priešais vienas kitą. Žiedai smulkūs, balti ar šviesiai violetiniai, susitelkę menturiuose pažastiniuose žiedynuose. Žydi vasarą – nuo birželio iki rugpjūčio. Išskirtinis melisos bruožas – stiprus citrinų aromatas, sklindantis trinant lapus. Augalas mėgsta saulėtas vietas, derlingą, gerai drenuotą dirvožemį.
🌱 Gydomosios savybės
Melisos cheminėje sudėtyje randami eteriniai aliejai (citralis, citronelalis, geraniolis), flavonoidai, polifenoliniai junginiai (rozmarino rūgštis), taninai, gleivės, organinės rūgštys, taip pat vitaminai ir mineralai.
Vitaminai: melisa turi vitamino C (stiprina imuninę sistemą, veikia kaip antioksidantas – 100 g džiovintų lapų turi apie 150 mg vitamino C, tai ~167% RPN), taip pat nedidelius kiekius B grupės vitaminų – B1, B2, B6.
Mineralai: kalcis, magnis, kalis, geležis ir cinkas. Ypač svarbus yra magnis (ramina nervų sistemą) – 100 g džiovintų lapų turi iki 200 mg magnio (~50% RPN), taip pat geležis – apie 40% RPN.
Melisa pasižymi:
- Raminančiu poveikiu – mažina nervinę įtampą, nerimą, gerina miegą.
- Antivirusiniu veikimu – veiksminga prieš herpes virusus.
- Virškinimą gerinančiu poveikiu – mažina spazmus, puvimą, skatina tulžies išsiskyrimą.
- Antioksidacinėmis savybėmis – neutralizuoja laisvuosius radikalus.
- Antibakteriniu poveikiu – padeda kovoti su kai kuriais mikroorganizmais.
🍀 Naudojimas liaudies medicinoje
Liaudies medicina melisą naudojo šimtmečius, ypač raminimui ir virškinimo gerinimui. Arbata iš džiovintų melisos lapų plačiai taikoma kaip švelnus raminamasis – ypač vaikams ir jautresniems žmonėms. Ji padeda esant nemigai, nervingumui, širdies permušimams.
Sergant peršalimo ligomis, melisos arbata naudojama karščiavimui mažinti, prakaitavimui skatinti. Išoriškai melisos užpilas taikomas kompresams ant pažeistos odos – esant herpeso infekcijoms, įbrėžimams ar alerginiams bėrimams.
Tradiciniai mišrūs žoliniai mišiniai su melisa – raminančios žolelių arbatos (kartu su valerijonu, mėta, liepžiedžiais), taip pat virškinimą gerinančios kompozicijos.
Liaudyje melisa taip pat vartota kaip "moterų žolė" – padėdavusi esant menstruaciniams skausmams, nuotaikų svyravimui, menopauzės simptomams.
Melisos arbata gaminama užplikant 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintos žaliavos su 200 ml karšto vandens. Palaikoma 10–15 min. Vartojama 2–3 kartus per dieną. Raminimui dažnai geriama vakare prieš miegą.
Tinktūros forma – 10–20 lašų 2–3 kartus per dieną. Eterinis aliejus nuryti nerekomenduojamas, bet gali būti naudojamas aromaterapijoje ar išoriškai, praskiedus baziniu aliejumi.
🔸 Šaknų naudojimas
Melisos šaknys praktiškai nenaudojamos gydymui – visa vertė sutelkta viršutinėje dalyje.
🔸 Lapų naudojimas
Lapai – pagrindinė gydomoji dalis. Jie skinami prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, kai turi daugiausiai eterinių aliejų. Naudojami arbatoms, užpilams, tepalams ir maistui. Jie veikia raminamai, priešuždegimiškai, skatina virškinimą.
🔸 Žiedų naudojimas
Nors dažniausiai naudojami lapai, žiedai taip pat gali būti džiovinami ir naudojami arbatoms – jie sustiprina aromatą ir turi švelnų poveikį kvėpavimo takams.
🔸 Kitų dalių naudojimas
Stiebai turi panašias savybes kaip lapai, bet jų gydomoji vertė mažesnė. Dažniausiai naudojami kartu džiovinant visą antžeminę dalį.
Melisos lapai skinami anksti ryte, sausą dieną, kai išgaruoja rasa. Geriausia rinkti prieš žydėjimą – tada jie kvepia stipriausiai. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, išskleidus plonu sluoksniu. Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes jie ardo eterinius aliejus. Laikyti sandariuose induose, tamsioje vietoje.
- Senovės Graikijoje melisa buvo laikoma bitininkų augalu – jos kvapas vilioja bites.
- Persų gydytojas Avicena rašė, kad melisa „stiprina širdį ir džiugina dvasią“.
- Melisa dažnai auginama kartu su daržovėmis – atbaido kai kuriuos kenkėjus.
Melisa jau senovėje buvo naudojama arabų, graikų, romėnų medicinoje. Viduramžiais ji buvo svarbi vienuolynų soduose – ypač populiari tapo kaip „karmelitų vandens“ ingredientas – gydomasis alkoholinis ekstraktas. Europoje melisa laikyta „dvasios ir širdies vaistu“.
Melisa lengvai auginama soduose ir vazonuose. Mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas, gerai drenuotą dirvą. Dauginama sėklomis, kero dalijimu ar auginiais. Gerai žiemoja vidutinių platumų sąlygomis. Reikia reguliariai genėti – tai skatina tankėjimą ir lapų derlių.
- Melisos arbata: 1 šaukštelis džiovintų lapų, 200 ml vandens. Užplikyti ir palaikyti 10 min.
- Melisos tinktūra: susmulkintus lapus užpilti spiritu (1:5), laikyti 2 savaites, perkošti.
- Melisos aliejus: mirkyti lapus alyvuogių aliejuje 2 savaites, tamsioje vietoje.
Melisos lapai dedami į salotas, sriubas, vaisinius desertus, limonadus. Jie suteikia gaivų citrinų skonį. Tinka žuvies ir vištienos patiekalams. Kosmetikoje melisos vanduo naudojamas riebiai odai, taip pat eterinis aliejus dedamas į kremus nuo sudirgimų.
⚠️ Kontraindikacijos, atsargumo priemonės ir šalutinis poveikis
Melisa paprastai laikoma saugia. Vis dėlto jos nerekomenduojama vartoti ilgą laiką didelėmis dozėmis. Nerekomenduojama vartoti nėščioms, žindančioms moterims be gydytojo konsultacijos. Gali sukelti mieguistumą – svarbu neperdozuoti kartu su kitais raminamaisiais. Kai kuriems žmonėms galimi alerginiai bėrimai ar virškinimo sutrikimai.
📌 Atsakomybės atsisakymas
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Prieš vartojant bet kokius vaistažolinius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Negalima savarankiškai gydytis, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus.